301 Moved Permanently


nginx
Forumas.Sodininkų.info • Temos rodymas - Braškių kenkėjai ir kaip nuo jų apsiginti

Braškių kenkėjai ir kaip nuo jų apsiginti

Avietinis-žemuoginis žiedgraužls (Anthonomus Hbst.). Vabalai 3 mm ilgio, juodi ar rusvi, už skydelio turi juodą trikampišką dėmelę. Kūnas apaugęs lankiais pilkšvais, skydelis ir krūtinės šonai - baltais plaukeliais.

Avietinis-žemuoginis žiodgraužis kenkia avietėms ir braškėms. Šie vabalai žiemoja po nukritusiais lapais. Pavasarį lapuose jie išgraužta skylutes. Patelės į butonus deda kiaušinėlius ii pagraužia butonų žiedkočius. Pažeistas butonas nukrinta žemėn arba parudavęs kurį laiką kabo ant pagraužto žiedkočio. Tokiuose butonuose yra kiaušinis arba balta bekojė rudagalvė lerva, mintanti apvytusiais butono audiniais. Išsiritę vabalai issiskirsto į žiemojimo vietas. Nuo žiedgrauzio daugiausia nukenčia ankstyvos braškių veislės. žiedgraužisŽemuoginė erkė (Tarsonemus pallidus Banks.). Erkė balsvai žalsva, iki 0,25 mm ilgio, pailgai ovalios formos, segmentuota.

Kenkia braškėms. Suaugusios erkės žiemoja po lapais, dirvos grumstais. Pavasarį, skleidžiantis lapams, patelė padeda 15-20 kiaušinių. Išsivysto kelios generacijos. Ypač gerai dauginasi lietingais metais. Pažeisti lapai blogai auga, susiraukšlėja, pagelsta ir nudžiūsta, o augalai prastai dera, būna neatsparūs šalčiams. Per lupą erkės matomos ant apatinės lapų pusės. Plinta su užkrėstais daigais.

Paprastoji voratinklinė erkė (Tetranychus urticae Koch.). Patelės ovalios, pilkšvai žalsvos, su tamsiomis dėmelėmis, žiemoj ančios -oranžinės.

Tai polifaginis kenkėjas. Plinta ant braškių, įvairių daržovių bei piktžolių.

Žiemoja suaugėliai. Erkės pasirodo anksti pavasarį ant peržiemojusių lapų.

Išėjusios iš žiemojimo vietos patelės ant apatinės lapų pusės padeda iki 50-60 kiaušinėlių. Ypač intensyviai erkės dauginasi, kai būna ankstyvi ir šilti pavasariai. Daugiausia jų prisiveisia ką tik pradėjus uogoms nokti. Vėliau mažėja, nes sukietėja lapai, kuriais erkės minta. Po kurio laiko jos pereina ant piktžolių.

Žemuoginis pjūklelis (Emphytus cinctus L.). Vabzdžiai juodi, blizgantys, iki 9 mm ilgio, turi dvi poras skaidrių, su rudomis gyslomis sparnų. Pilvelis liemenims. Suaugusios lervos iki 15 mm ilgio, turi 3 poras krūtinės ir 8 poras pilvelio kojų. Nugara tamsiai žalia, nusėta baltomis karpelėmis su mažais dygliukais, šonai pilkai žali. Lervos žiemoja dirvos paviršiuje ruduose kokonuose. Lėliukėmis virsta pavasarį. Vabzdžiai skraido gegužės mėnesį. Per vasarą išsivysto 2-3 generacijos. Laikosi ant apatinės lapo pusės. Išgraužia lapuose skyles, o vėliau suėda visą lapo minkštimą.

Žemuoginis lapsukis (Ancylis comptana Tr.). Drugio priekiniai sparnai rudi, užpakaliniai - balzgani, tamsiais pakraščiais. Vikšras žalsvai pilkas, išilgai jo kūno eina neryškios linijos.

Kenkia braškėms, lėliukės žiemoja po nukritusiais lapais tarp braškių kerelių. Drugiai pradeda skraidyti gegužės mėnesį. Kiaušinius deda ant lapų pakraščių ar lapuose sukrautuose voratinkliuose. Vikšrai minta lapų minkštimu ir ten pat virsta lėliukėmis. Antrą kartą išsirita rugpjūčio mėnesį.

Žemuoginis nematodas (Aphelenchoides fragariae Ritz. Bos.). Tai labai laibos, pusiau permatomos 1 mm ilgio kirmėlės.
Kenkia žemuogėms, žiemoja jų kereliuose. Nuo pavasario gyvendamos audiniuose minta jų sultimis. Išsivysto keletas generacijų. Drėgnu oru randama ant lapų.
Sodas - tai gyvenimo būdas!!!
Vartotojo avataras
ponasjonas
 
Pranešimai: 12
Užsiregistravo: 18 Lap 2016
Miestas: Druskininkai

Grįžti į Ligos ir kenkėjai

Dabar prisijungę
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias
cron